Praėjus daugiau kaip mėnesiui (2017-02-13) po keliautojo, orientalisto, fotografo, filosofo Pauliaus Normanto mirties, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka surengė jo atminties vakarą. Ne vienas nidiškis tąvakar pasidžiaugė tokia bibliotekos iniciatyva, nes Pauliaus Normanto netektis juos palietė labai giliai ir asmeniškai.
Buvo įprasta P.Normantą sutikti Neringoje, sugrįžusį po ilgų ir tolimų kelionių, su tąja pačia kuprine bei skarele ant kaklo, daug kalbantį apie svečias šalis ir kaskart nepamirštantį išpažinti savosios meilės Nidai, kurioje jautęsis kaip Himalajų papėdėje.
P. Normanto kūrybinis kelias prasidėjo Nidoje. Pirmąjį fotoaparatą “Liubitel” ir keletą juostelių jam į rankas įdavė nidiškis Kazimieras Mizgiris, tapęs jo pirmuoju fotografijos mokytoju. Nidos rudens fotografų seminare, paskatintas menininko Vitalijaus Butyrino, P. Normantas surengė pirmąją personalinę 70 darbų parodą.
Nidiškė Virgina Mizgirienė vakaro dalyviams papasakojo, kaip P.Normantas, neturėjęs kur gyventi, buvo priglaustas jos šeimoje. Mizgirių rūsyje jis įsirengė kambarėlį, kuris bohemiškos dvasios Normantui tapo jaukiausiais namais. Prekybos ekonomikos diplomą turėjusiam Normantui pavyko įsidarbinti tiekėju Neringos žuvininkystės ūkyje. Per trejetą gyvenimo Nidoje metų jis ne tik pažino vietos žmones, bet skersai išilgai išvaikščiojo visą Neriją, o ypač jos kopas. Gyvais prisiminimais apie Paulių Normantą taip pat dalijosi nidiškiai Arūnas Burkšas, Vigantas Giedraitis, Henrikas Olšauskas, Violeta Chodosevičiūtė, Dalia Greičiutė.
Vienintelė Lietuvai skirta P.Normanto knyga prasideda ciklu “Neringos kopos”.
Šioji knyga, kaip ir kitos septynios, P. Normanto žodžiais, buvo tarsi jo vaikai – jas menininkas rengė su didžiule meile ir “pedantišku priekabumu”. Atvykęs į Nidą, jis visada aplankydavo biblioteką ir, direktorės Dalios Greičiutės žodžiais, “patikrindavo”, ar biblioteka turi visas jo knygas ir spaudos publikacijas.
“Neringos viešajai bibliotekai, kurioje skaičiau knygeles, kai pats pradėjau kurti meninę fotografiją ir rašyti eilėraščius”, – ant vienos savo knygų užrašė P. Normantas, palikęs gilų pėdsaką nerijos smėlyje ir žmonių širdyse.
