Skambant altininko Andriaus Pleškūno atliekamai muzikai, praėjusį savaitgalį į Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos parodų salę besirenkančių žmonių žvilgsnius patraukė ant improvizuoto stalo ir suolų atverstos knygos bei meno albumai. Leidinių glėbeliai buvo sukrauti ir ant grindų. Tokią parodos Atminties srovėse” koncepciją sugalvojo jos kuratorė, grafinio dizaino specialistė, Meno kolonijos rezidentė Deimantė Jasiulevičiūtė.

Parodoje buvo eksponuota ne tik gausi Neringos savivaldybės V. Miliūno viešojoje bibliotekoje sukaupta knygų apie Kuršių neriją kolekcija, bet ir monografijos, meno ir fotografijos albumai, grožinė literatūra, žinynai, vaikiškos knygos, sakmės ir padavimai, iš kurių lankytojai galėjo “nusiausti” savo margaspalvę, išraiškingą Lietuvos istorijos, gamtos, dailės ir meno, tradicijų ir papročių pažinimo drobę. Tuo pačiu renginys skatino apmąstyti, kaip šios knygos gali padėti kurti naujas asociacijas,
netikėtus ryšius ir platesnes sąsajas.

Tyliai Nidos bibliotekos lentynose gulėjusios knygos čia, regis, prakalbo. Aibę jų per kelias savaites bibliotekoje pervertusi ir iš jų įdomią pasakojimų seką sudėliojusi Deimantė teigė norėjusi, kad parodos lankytojai būtų aktyvūs jos dalyviai – vartytų, skaitytų, fotografuotų, komentuotų ir klaustų.

Ši paroda nelyg D. Jasiulevičiūtės paieškų ir tyrinėjimų Nidoje apibendrinimas. Gal net naujos knygos apmatai. Pirmasis jos kūrybinis darbas – (kartu su dizaino istorike Karolina Jakaite) sudaryta knyga apie grafinį dizainą “Tara: Then and Now, Here and There” (liet. Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Amsterdame gyvenanti menininkė sako, kad dar studijuojant jai kilo noras giliau pažinti savo, t. y., Lietuvos šaknis, per dizaino istoriją. Daugiau nei penkmetį trukęs dviejų kūrėjų bendradarbiavimo, ieškojimų ir tyrimų procesas – ši prestižinės Vokietijos meno leidyklos “Spector Books” išleista knyga.

Jau ne pirmą kartą Nidos kolonijoje reziduojanti Deimantė teigė vis atrandanti naujų dalykų, pažinusi žmonių, išgirdusi istorijų bei turinti įdomių sumanymų.

Dar vienas subtilus šios parodos akcentas buvo menininko A. Certo muzikos klausymosi sesija. O lankytojai, svetingai priimti Nidos meno kolonijos šeimininkų, atrado dar vieną kultūrinių renginių vietą.