2025 m. balandžio 29 d. 17.30 val.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Taikos g. 4, Nida
Balandžio 29 d. visuomenei bus pristatytas Neringos kultūros almanacho „Dorė“ 12-asis numeris. Jo viršelyje – Tado Kazakevičiaus „Gilios šaknys“ iš plačiai užsienyje pristatytos ir ne vieną reikšmingą apdovanojimą pelniusios autoriaus fotografijų serijos „Tarp dviejų krantų“, 2024 m. įvertintos Neringos mero premija.
144 psl. gausiai iliustruotame leidinyje – Kuršių nerijos istoriją ir dabartį nagrinėjančios temos. Iš 13 autorių – 7 gyvena arba dirba Neringoje, kiti su ja susiję moksliniais ar kūrybiniais interesais.
„Almanacho tikslas – eiti į giliuosius kultūros vandenis, ieškoti sutraukytų kultūros atminties šaknų, todėl leidinio viršelis labai simboliškas, – sako „Dorės“ sudarytoja ir redaktorė neringiškė Raimonda Meyer-Ravaitytė. Daug pasakantys ir almanache publikuojamų neringiškių, nufotografuotų užmerktomis akimis, portretai. Anot menotyrininkės Danguolės Ruškienės, užsimerkę Kazakevičiaus herojai tarsi labiau susitelkę į save, atsiriboję nuo išorinio šurmulio, kasdienių
įtampų, susilieję su gamta, žeme, galiausiai – istorija.“
Kultūros atminčiai itin svarbus Neringos muziejų direktorės pavaduotojos archeologės dr. Indrės Žigeu straipsnis „Smėlio ir vandenų detektyvai Kuršių nerijoje“. Archeologų rojumi vadinama Kuršių nerija turi be galo įdomią ne tik Nidos senosios gyvenvietės tyrinėjimų (prasidėjusių XIX a.) istoriją, ne mažiau įtraukiantys visiškai neseniai (1989 m.) pradėtos povandeninės archeologijos sensacingi atradimai. Žvilgsnis atkreiptas ir į istorinės archeologijos iššūkius. Nėra abejonių, kad didelės apimties gausiai iliustruota publikacija sudomins ir vietos gyventojus, turistus, ir po Neringą ekskursijas vedančius gidus. Tiek daug čia
preciziškai surinktos, vertingomis iliustracijomis, komentarais papildytos medžiagos! Nidiškiams didžiausiu atradimu taps, ko gero, niekada negirdėtas Lotharas Kilianas, anot I. Žigeu, vienintelis Prūsijos archeologas, gimęs Nidoje (anksčiau buvo nurodomas Kenigsbergas), ir paskutinysis Prūsijos archeologas, tyrinėjęs Kuršių nerijos archeologinius objektus.
„Dorė“ tradiciškai pristato Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatus – Aleksandrą Popovą ir Jeleną Kosinovą, apžvelgia atradimų turtingus Švyturių metus. Giliamintiškos, vertos cituoti literatūrologo dr. Marijaus Šidlausko įžvalgos apie Martyną Liudviką Rėzą. Skaidriu inkliuzu tampa šiuo metu Nidoje gyvenančio poeto Juliaus Kelero eilės.
Vertas dėmesio pokalbis su dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ (apie Neringos žvejus) kūrėjais. Sugrįžta prie Tomo Sakalausko kultinės knygos „Čakona“ (nuo kurios išleidimo praėjo 30 metų).
Įpratusi ieškoti temų praeityje, šį kartą „Dorė“ atsiveria pokyčių tėkmei ir fiksuoja dviejų kultūrai reikšmingų pastatų atsiradimą: Nidoje po šešerių metų „benamystės“ duris atvėrė visiškai nauja „Agila“, o Juodkrantė tapo Kuršių nerijos nacionalinio parko centru – čia atidarytas ilgai lauktas Lankytojų centras, kuriame pasitelkus inovatyvias technologijas sukurta pažintinė ekspozicija.
Vertimų skiltyje – sukrečianti ištrauka apie Karaliaučiaus subombardavimą iš vokiečių rašytojo Arno Surminskio romano „Keturiasdešimt ketvirtųjų vasara“ (vertė Kristina Sprindžiūnaitė). Su šiuo tekstu susišaukia Aušros Feser papasakota šiurpi vieno jaunuolio, gimusio Karaliaučiuje, istorija. Kaip kontrastas publikuojami du prieškariniai Karaliaučiaus atvirukai – vienas iš 1916, kitas – iš 1944-ųjų metų. „Jei nežinočiau, kad tai įvyko Karaliaučiuje, būčiau pamaniusi – Ukraina,“ – pasakė Surminskio ištrauką perskaičiusi Ukrainoje dirbanti lietuvė. Tai ir tapo didžiausia paskata publikuoti tekstą.
„Dorė“ leidžiama Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno bibliotekos nuo 2010 m. Pirmasis redaktorius – lituanistas Kęstutis Subačius, nuo antrojo numerio – žurnalistė Raimonda Meyer-Ravaitytė.
Išleista spaustuvėje „Druka“ 700 egz. tiražu. Dizainerė – Aida Zybartė.
Gegužės 9 d. 18 val. „Dorė“ bus pristatyta Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, gegužės 21 d. 17.30 val. – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.
